- išvarymas
- išvãrymas sm. (1) KII286,311, DŽ; SD1200, Q68, H159, D.Pošk, N, RtŽ, M
1. LL205,288, NdŽ → 1 išvaryti 4: Po išvarymo po tam ir tų pakūtnykų laukan uždarę[si] duris bažnyčios P. ║ Išvarymas iš tėvykščios SD411. Išvãrymas iš tėviškės KI38. Motina gal šiuo metu miršta. Ją pritrenkė tas išvarymas [iš namų] A.Rūt. ║ Grikštienė keršijo už savo Emilio išvarymą iš žvejų tarpo rš.
2. → 1 išvaryti 10: Kai išvaro [sąnarius], nebe teip sopa, ale prieš išvãrymą rėkia gvoltu Alz. ║ Gimdos aktas dalinasi į gimdos atsidarymo, vaisiaus išvarymo ir vietos išėjimo periodus EncVIII1495.
3. ŽŪŽ83 → 1 išvaryti 11: To išaiškinimo negalėtų pritaikinti prie išvarymo drėgnumo iš grinčios V.Kudir.
4. → 1 išvaryti 12: Našlaitėlių šaknys nuo voties išvarymo iš vidaus LTR(Ant).
5. NdŽ → 1 išvaryti 14: Davė penkis litus už vienos [ginčijamos] vagos išvãrymą Grd.
6. refl. → 1 išvaryti 16. ║ refl.: Išsivãrymas dešimt litrų – dideli pinigai Drsk.
7. NdŽ, KŽ → 1 išvaryti 24.
◊ ×iš svíeto išvãrymas buvimas mirties priežastimi: Prižiūri dvarus tokia ypata, kuriai vieta ne čia, bet katorgoj už išvarymą iš svieto merginos rš.\ varymas; atvarymas; įvarymas; išvarymas; nuvarymas; pavarymas; parvarymas; pervarymas; pravarymas; privarymas; suvarymas; užvarymas
Dictionary of the Lithuanian Language.